žydava

מydavà sf. (4) OGLII84, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ; Sut žr. žydauja: 1. O buvau nepažįstamu ant veido surinkimams žydavos BtPvG1,22. Toj įstaigoj (nj.) vien žydavà buvo Dglš. ^ Susėdę kai žydavà OZ66. 2. NdŽ Būsit jūs man svietkais ing Hierusalem (žydavą) ir ing Samarią Mž303. Išvedė juos ižg žydãvos pagalei Chrizostomą DP466.

◊ žydãvą kélti Mrj triukšmauti, erzeliuoti.